- nepabaiga
- nepabaigà sf. (3b); Sut galo, pabaigos nebuvimas: Tokios veselijos kaip pelėdos neregėta, negirdėta: juokų, šeipų, kalbų nepabaiga, o valgymo ir gėralo kiek tik lenda (ps.) Prng. Vargam nepabaigà Prng.
Dictionary of the Lithuanian Language.
